artimybė

artimýbė sf. (1) 1. artybė, artumas, kaimynystė: Jis gyvena čia pat artimybėje rš. 2. artumas (laiko atžvilgiu): Švenčių artimybė buvo sutraukusi į čia daugiau pirkėjų rš. 3. artumas (santykių atžvilgiu): Pliekė ir žodžiu, nepaisydamas nei draugiškumo, nei artimybės rš. ║ panašumas: Artimybė kalbų A.Baran. Jisai ne pagal norą artimybės nei genčių urėdą savą veikė DP72.